Dantų tiesinimas

Europos ortodontų asociacija rekomenduoja pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją ortodontą sulaukus septynerių metų. Šio amžiaus vaikams formuojasi mišrus sukandimas - dygsta apatiniai ir viršutiniai nuolatiniai kandžiai, pirmieji krūminiai, o vėliau ir kiti nuolatiniai dantys. Gydytojas įvertina sąkandį, žandikaulių augimo pobūdį. Itin sunku pakeisti įsisenėjusius žalingus įpročius, kuriuos būtina koreguoti kuo ankstesniame amžiuje. Kvėpavimas pro burną, piršto, liežuvio čiulpimas, netaisyklingas rijimas trikdo žandikaulių vystymąsi bei fiziologinio sukandimo fomavimąsi (1pav.). Ortodontas nustato, ar mišriame sąkandyje pacientui reikalingas ankstyvas ortodontinis gydymas ( I gydymo fazė). Ne visiems vaikams toks gydymas būtinas. Pavyzdžiui, tėvams dažnai kelia nerimą tarpelis (diastema) tarp viršutinių centrinių kandžių. Dygstant nuolatinėms iltims diastema sumažėja arba visiškai užsidaro. Besigrūdantys apatiniai kandžiai dygimo metu taip pat yra normalus ir įprastas reiškinys, tačiau atvirkščiai užkąstas dygstantis nuolatinis dantis gali sąlygoti ortodontinę anomaliją ar net asimetrišką veido minkštųjų audinių vystymąsi (2pav.). Vystantis žandikauliams, daugėja vietos dygstantiems nuolatiniams priekiniams dantims ir jų padėtys dažniausiai pagerėja savaime. Kai kuriais atvejais I fazės ortodontinis gydymas atliekamas tėvų noru, nelaukiant savaiminio situacijos pagerėjimo. Atsikišę, kreivi dantukai vaikų tarpe neretai tampa patyčių objektu, be to susigrūdusius dantis sunkiau išvalyti. Gydytojams odontologams ne ortodontams sudėtinga teisingai įvertinti esamą ortodontinę situaciją burnoje, ypač tada, kai akimi pastebimų dantų padėčių pakitimų nematyti, tačiau žandikauliai vystosi netaisyklingai. Tokius atvejus reikia nustatyti kuo anksčiau, sekti ir laiku pradėti ortodontinį gydymą, kitaip, dantų tiesinimas.

Yra keletas ankstyvojo ortodontinio gydymo privalumų. I fazės gydymo dėka sudėtingesni atvejai paverčiami lengvesniais, todėl vėlesnis ortodontinis gydymas nuolatiniame sąkandyje ( II fazė) nenuimamais aparatais (breketais/kabėmis) (3pav.) vidutiniškai sutrumpėja šešiais mėnesiais ar net vieneriais metais. Be to paprastesnei situacijai gydyti reikalingos mažesnės lėšos. Kai kuriais atvejais, laiku koregavus problemą I fazės metu, tolimesnis ortodontinis gydymas tampa nereikalingas. I fazėje sudaroma papildoma vieta dygstantiems nuolatiniams dantims, prailginami dantų lankai, keičiamas žandikaulių plotis, todėl vėliau nereikia šalinti nuolatinių dantų, norint kitus dantis pastatyti į taisyklingas padėtis. Nuolatinių dantų šalinimas siaurina šypseną, keičia veido profilį, vėliau gali sukelti smilkininio-žandikaulio sąnario problemų, todėl estetiniais ir funkciniais sumetimais šios procedūros reikėtų vengti. 13-17 metų paaugliams, kuriems jau susiformavęs pilnas nuolatinis sąkandis (burnos ertmėje nebelieka pieninių dantų), I fazės aparatai nėra tokie veiksmingi dėl sudygusių antrųjų krūminių dantų bei besiformuojančių protinių dantų užuomazgų, be to žandikaulių kaulas yra labiau subrendęs, todėl dantys juda lėčiau. 6-11 metų pacientai lengviau pripranta prie aparatų, bendradarbiauja su gydytoju nei 13-17 metų paaugliai, todėl gydymo rezulatatai geresni.

I fazės metu naudojami nuimami bei nenuimami ortodontiniai aparatai. Nuimami aparatai gali būti vidiniai(5pav.) ir išoriniai(4pav.). Šių aparatų poveikis priklauso nuo nešiojimo trukmės, todėl gydymo sėkmę lemia paciento norai ir motyvacija, tėvų požiūris bei priežiūra. Vaikui reikia paaiškinti, kad gydymo tikslas- graži šypsena ir gera funkcija visam gyvenimui. Tais atvejais, kai gydymo nori tik tėvai, nuimami aparatai neefektyvūs. Pacientai mieliau nešioja vidinius aparatus, kurie fiksuojasi burnoje ir nekeičia veido estetikos. Nuimami aparatai efektyvūs, jei veikia 13-14 valandų per parą. Nešiojant trumpesnį laiką, dantys grįš į buvusią padėtį dantų lanke. Nepareigingas aparato nešiojimas neduoda laukiamų rezultatų, apsunkina paciento ir gydytojo bendradarbiavimą, prailgina gydymo laiką, gali sąlygoti dantų šaknų tirpimą. Todėl gydytojai mieliau naudoja nenuimamus aparatus, kurių pačiam pacientui nusiimti nereikia, tačiau šie aparatai yra brangesni, reikalauja daugiau gydytojo pastangų bei įgūdžių. Nenuimami aparatai veikia pastoviai, todėl gydymas trumpesnis, rezultatai geresni.

Atviras sąkandis priekinių dantų srityje, susiformavęs dėl žalingo įpročio (piršto čiulpimo bei netaisyklingo ryjimo)

Atvirkščiai užkąstas kandis, sąlygoja priverstinę apatinio žandikaulio padėtį, šiuo atveju gydymas yra būtinas

II gydymo fazės metu taikomi nenuimami aparatai (kabės), kai kuriais atvejais taip pat ir I fazėje

Išorinis nuimamas ortodontinis aparatas, skirtas sudaryti papildomai vietai nuolatiniams dantims viršutiniame žandikaulyje bei keisti žandikaulio augimo pobūdį

Nenuimamas vidinis ortodontinis aparatas