Periodontologas - gydytojas, turintis gydytojo odontologo periodontologo kvalifikaciją. Darbo sritis – burnos gleivinės bei priedančio audinių įgimtų ir įgytų defektų bei ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Periodontologas atlieka klinikinį priedančio audinių bei burnos gleivinės ligų tyrimą ir gydymą, specialias chirurgines priedančio audinių intervencijas, gydo priedančio audinių patologiją chirurginiu būdu, naudojant implantatus, atlieka šaknies ilginimo operacijas.

Periodonto ligos gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Beveik pusei visų žmonių, sulaukusių 18 metų, jau galima pastebėti periodonto ligų požymius, o virš 35 metu- net 75% serga periodonto ligomis. Dažniausiai šios ligos prasideda be skausmo, ir tik gydytojas odontologas, odontologas- periodontologas ar burnos higienistas gali jas pastebėti apžiūros metu. Pagrindinė periodonto ligų priežastis- dantų apnašas, todėl ir jų gydymo sėkmė priklauso nuo paciento supratingumo ir noro bendradarbiauti, prižiūrėti savo dantis neliekant tik pasyviu stebėtoju.
Sveikos dantenos yra rausvos, tampriai prigludusios prie dantų, palietus nekraujuoja, neskausmingos.

Gingivitas - dantenų uždegimas yra pirmoji dantenų ligos stadija. Dantenos parausta, paburksta, jas palietus dažniausiai ima bėgti kraujas. Kartais, bet ne visada, dantenas gali ir skaudėti. Dažniausiai žmogus tokį dantenų kraujavimą pastebi, valydamasis dantis šepeteliu, išsigąsta ir visiškai nebevalo dantų, taip dar pablogindamas padėtį. Tokiu atveju reikia kreiptis i odontologą, nes laiku negydomas gingivitas dažnai pereina į sunkesnę ligą - periodontitą. Kaip gydomas gingivitas? Dažniausiai pakanka kokybiškos profesionalios burnos higienos ir asmeninių burnos higienos įgūdžių tobulinimo.

Periodontitas - dantį supančių dantenų, periodonto raiščio ir kaulo uždegimas. Uždegimas iš dantenų išplinta i gilesnius periodonto audinius. Pažeidžiamas ir nyksta periodonto raištis, dantenos atšoka nuo dantų, susidaro taip vadinamos periodonto kišenės, kuriose kaupiasi bakterijos, minkštas dantų apnašas, akmenys, dantenas paspaudus, iš kišenių veržiasi pūliai. Ima tirpti žandikaulio kaulas, dantenos gali nuslinkti nuo dantų tiek, kiek nutirpo kaulas, tuomet dantys atrodo išilgėję, dantys pradeda klibėti ir netgi savaime iškrenta. Kiekvienas norėtų šios ligos išvengti, todėl svarbu pastebėti pačius pirmuosius jos požymius ir gydyti, kol uždegiminiai pakitimai periodonto audiniuose yra grįžtami, kol nepradėjo irti kaulas.

Periodontitas, kaip ir bet kuri kita lėtinė uždegiminė liga, kenkia ne tik dantims, bet ir visam žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, kad padidėja aterosklerozės, insulto, infarkto rizika. Nėščiosios, sergančios periodontitu, dažniau pagimdo prieš laiką ir mažesnio svorio kūdikius. Žmogui, sergančiam periodontitu, negali būti atliekamos chirurginės procedūros.

Sveiko ir periodontito pažeisto danties bei priedančio audinių ir kaulo stovio skirtumai.

Kaip gydomas periodontitas? Pirmiausia burnos higienistas pašalina dantų minkštąjį apnašą ir akmenis, moko burnos higienos. Dantenoms apgijus, vėl matuojamos dantenų kišenės, priklausomai nuo jų gylio, parenkamas gydymo metodas. Jei kišenės ne gilesnės kaip 5 mm, užteks kiuretažo- giluminio kišenių išvalymo, atlikus vietinį nuskausminimą. Jei dantenų kišenės gilesnės negu 5 mm, reiks lopo operacijos. Ji atliekama taip pat su vietiniu nuskausminimu, taigi, yra neskausminga. Gydymo esmė- atkurti natūralų danties, dantenų ir kaulo santykį: pašalinti akmenis, esančius kišenių gilumoje, uždegiminius audinius ( granuliacijas), nulyginti danties šaknį, pašalinti kaulinius defektus. Kartais ištirpusio kaulo vietas galima atstatyti natūraliu ar dirbtiniu kaulu.

Po šių procedūrų žmogus paprastai gali jau tą pačią dieną grįžti į darbą ir didesnio diskomforto nejaučia. Išimtis – sportuojantys ir sunkų fizinį darbą dirbantys asmenys, jie keletą dienų turi vengti fizinio krūvio.

Periodonto ligas būtina gydyti laiku, nelaukiant, kol dantys ims klibėti. Svarbu tai, kad tirpsta žandikaulio kaulas, ir išrovus tokius paslankius dantis, lieka didelis kaulo defektas, galintis apsunkinti protezavimą ( žymiai pablogėja išimamų dantų protezų stabilizacija burnoje ) ir implantaciją. Siekiant užtikrinti gerą ilgalaikį gydymo rezultatą, dantenų būklei pagerėjus, būtina ir toliau reguliariai lankytis pas burnos higienistą ir periodontologą.

Dantų implantai

Daugiau kaip prieš 30 metų Švedijos mokslininkas P.I.Branemarkas pastebėjo, kad titano implantas gali suaugti su kaulu. Šis fenomenas pavadintas osteointegracija. Nuo to laiko jau šimtai tūkstancių žmonių gali džiaugtis, vėl turėdami "savus" dantis.

Implantas - tai titano sraigtas, chirurginiu būdu įsodintas į kaulą. Jis atstoja natūralaus danties šaknį ir tarnauja kaip atrama dirbtiniams dantų vainikėliams, tiltams, plokštelėms, paskirsto kramtymo jėgą aplinkiniams audiniams. Kramtymo funkcija implantais gali būti atkuriama, netekus vieno, keleto ar net visų dantų.

Ar kiekvienam gali būti įsodintas danties implantas?

Paciento tinkamumas šiai procedūrai nustatomas apžiūros metu. Deja, kai kuriais atvejais implantacija yra negalima dėl bendrinės organizmo patologijos. Kartais žandikaulio alveolinė atauga būna stipriai atrofavusi, tada reikalingas kaulo atauginimas, kad būtų pakankamai vietos implanto įsodinimui. Tokie atvejai dažnai pasitaiko ilgai nešiojusiems nuimamus dantų protezus, sirgusiems sunkiu periodontitu ir dėl to netekusiems dantų. Bedantis apatinis žandikaulis sudaro daug problemų protezuojant. Dažniausia problema- blogas apatinių plokštelių laikomumas. Čia gali padėti dantų implantai – plokštelė, tvirtinama ant jų.
Implantacija atliekama pritaikius vietinę nejautra. Nuo implanto įsodinimo, iki jo prigijimo kaule, turi praeiti šiek tiek laiko, vidutiniškai- 3- 6 mėnesiai. Implantui prigijus, ant jo galima protezuoti.

Dantų implantai reikalauja tokios pat priežiūros, kaip natūralūs dantys, kasdieninis dantų valymas būtinas.